\dev\null: straipsnis sukurtas

2016-01-24T15:04:49Z

straipsnis sukurtas

Naujas puslapis

{{Programos informacija|
vardas=PHP|
paveikslėlis=[[Vaizdas:Php_logo.jpg|200px]]|
antraštė=|
kūrėjas=[[Rasmus Lerdorf]]|
kalba=C|
paskutinė_versija=5.6.11|
paskutinės_versijos_data=2015 m. liepos 10 d.|
operacinė_sistema=Kryžminė|
paskirtis=|
licencija=[[PHP License]]|
svetainė=http://www.php.net/
}}
'''PHP''' – plačiai paplitusi [[Dinaminė programavimo kalba|dinaminė]] [[Interpretuojama kalba|interpretuojama]] [[programavimo kalba]] (en: ''Hypertext Preprocessor''), sukurta [[1995]] m. ir specialiai pritaikyta [[internetas|interneto]] svetainių kūrimui.

PHP sintaksė panaši į daugelį [[Struktūrinė programavimo kalba|struktūrinių kalbų]], ypač į [[C (kalba)|C]] bei [[Perl]].

PHP kalba yra [[Atviras kodas|atviro kodo]] ir tai yra viena priežasčių, dėl ko kalba yra nors ir nesudėtinga, bet gana lanksti – veikia daugumoje operacinių sistemų, palaiko nemažai [[Reliacinė duomenų bazė|reliacinių duomenų bazių]] bei veikia su dauguma interneto [[serveris|serverių]] – [[CGI]], [[FastCGI]], [[ISAPI]] ir kitais protokolais.

Nors PHP yra dažniausiai naudojama interneto puslapių kūrimui, bet yra labai galingas įrankis atlikti kitas funkcijas komandinėje eilutėje.

== Istorija ==
Viskas prasidėjo [[1994]] metų rudenį, kai [[Rasmus Lerdorf]]'as nusprendė patobulinti savo [[Home-Page]] (asmeninį puslapį) ir parašyti asmeninį varikliuką kuris atlikinėtų paprasčiausius veiksmus. Šį varikliuką parengė [[1995]] metų pradžioje ir pavadino „[[Personal Home Page Tools]]“. Šie „[[tools]]'ai“ mokėjo ne itin daug, ir galimybės jo buvo tik pačios paprasčiausios, sudarė ją vos keletą [[makrosas|makrosų]]. (Patį pirmajį [[Rasmus Lerdorf]]'o pranešimą į [[www]] konferenciją apie savo „[[Personal Home Page Tools]]“ [[1995]] metais.

=== Antroji versija ===

[[1995]] metų viduryje atsirado antroji varikliuko versija kuri vadinosi [[PHP/FI version 2]]. FI – dėl vienos priežasties: tiesiog Rasmus’as padarė papildomą paketą kuris jau mokėjo interpretuoti [[forma]]s ([[Form Interpretator]]). [[PHP/FI]] kompiliavosi į [[Apache Web]] serverį ir naudojo standartinį [[Apache API]]. PHP skriptai pasirodė spartesni serveryje nei [[CGI]], nes nereikėjo kurti naujo process’o. Po truputi PHP pradėjo lygintis savo galimybėmis su [[Perl]]'u (populiariausia kalba [[CGI]] rašymui). Su laiku buvo pridėta ir daugelių duomenų bazių palaikymas ([[MySQL]], [[Oracle]] ir t. t.), sąsaja [[GD]] bibliotekai (parašytas [[Rasmus]]'o ir iki šiol kuruojamas jo) leido dinamiškai kurti paveiksliukus. [[PHP/FI]] labai greitai pradėjo plisti.

=== Trečioji versija ===

[[1997]] metų pabaigoje [[Zeev Suraski]] ir [[Andi Gutmans]] nusprendė perrašyti PHP varikliuką su tikslu ištaisyti daugelį klaidų bei pagreitinti PHP skriptų atlikimą serveryje. Po pusės metų, [[1998]].06 išėjo nauja versija kuri buvo pavadinta [[PHP3]]. [[NetCraft]]'o duomenimis PHP [[1999]] metais naudojosi jau 1 mln. [[domenas|domenų]].

=== Ketvirtoji versija ===

[[1999]] m. pabaigoje buvo vėlgi perrašytas [[PHP3]] varikliukas (pavadinimu [[Zend Engine]]) ir išleista nauja versija [[PHP4]]. Skirtumai tarp šių versijų yra tikrai dideli, kartu su pagrindiniu PHP branduoliu atsirado daugybė išplėtimų ir jie vis dar nenustojami tobulinti ir rašyti (Išplėtimų pvz.: [[gd]], [[xslt]], [[sockets]], [[imap]], daugelių [[DB support]] ir t. t.).

=== Penktoji versija ===

[[2002]] metų sausį yra paruoštas vėlgi patobulintas PHP varikliukas pavadinimu Zend Engine 2. Jis buvo išleistas [[2002]] metų viduryje. Zend Engine 2 ir bus PHP5 „širdis bei smegenys“. Pasak Zeev Suraski daugiausia darbo buvo idėta į naujo objektinio modulio tobulinimą. Ištaisytas objekto kopijavimo atmintyje problema (buvo sunku atkasti ar tu sukuri jau esamo objekto kopiją), ideologija Zeev Suraski paėmė iš [[Java]]. Tiesiog kuriant objektą (new Object()) kintamasis nebus pats objektas o tiesiog nuoroda į jį, taip darant priskirimą naujam kintamajam bus priskiriamas nebe pats objektas o jo nuoroda (objektas nekopijuojamas atmintyje). Taip pat atsirado destruktoriai, išimčių valdymas (exception handling) (try]]/throw/catch) ir dauguma kitų pakeitimų – __clone(), __construct(), __destruct() ir t. t.

== Kodo pavyzdys ==
<source lang="php">
<?php
function http_response($url, $status = null, $wait = 3)
{
$time = microtime(true);
$expire = $time + $wait;

// we fork the process so we don't have to wait for a timeout
$pid = pcntl_fork();
if ($pid == -1) {
die('could not fork');
} else if ($pid) {
// we are the parent
$ch = curl_init();
curl_setopt($ch, CURLOPT_URL, $url);
curl_setopt($ch, CURLOPT_HEADER, TRUE);
curl_setopt($ch, CURLOPT_NOBODY, TRUE); // remove body
curl_setopt($ch, CURLOPT_RETURNTRANSFER, TRUE);
$head = curl_exec($ch);
$httpCode = curl_getinfo($ch, CURLINFO_HTTP_CODE);
curl_close($ch);

if(!$head)
{
return FALSE;
}

if($status === null)
{
if($httpCode < 400)
{
return TRUE;
}
else
{
return FALSE;
}
}
elseif($status == $httpCode)
{
return TRUE;
}

return FALSE;
pcntl_wait($status); //Protect against Zombie children
} else {
// we are the child
while(microtime(true) < $expire)
{
sleep(0.5);
}
return FALSE;
}
}
?>
</source>
Išvestis būtų tokia: "see if a submitted URL has a valid http response code and also if it responds quickly. "

== Nuorodos ==
* [http://www.php.net PHP oficiali svetainė]
* [http://www.php.lt PHP lietuviška svetainė]
* Trečių šalių įrankiai:
** [http://www.xdebug.org/ Xdebug – Debugger ir Profiler įrankis PHP’ui]

[[Category:Tinklas]]
[[Category:Programavimas]]
[[Category:PHP]]

PHP - Versijų istorija

\dev\null: straipsnis sukurtas