HTML

HTML (Hyper text Markup Language „Hiperteksto žymėjimo kalba“) – tai kompiuterinė žymėjimo kalba, naudojama pateikti turinį internete. Kalbą standartizuoja W3 konsorciumas.

Elementai ir atributai

Pagrindinis HTML kalbos vienetas yra elementas. Kaip ir XML, HTML elementas turi vardą ir gali turėti bet kokį skaičių atributų. Elemento viduje gali būti tekstas bei kiti elementai. Tiek tekstas, tiek ir dukteriniai elementai paprastai gali kartotis ir sekti bet kuria tvarka.

Elemento atributai turi vardą ir reikšmę. Jei galimi atributai nenurodomi, paprastai galioja sutartos nutylėjimo taisyklės. Pavyzdžiui, HTML fragmentas <font color="red"><b>r</b> raudona</font> turi du elementus. Vienas jų (font) perjungia rodomo teksto spalvą į raudoną. Šio elemento viduje esantis antrasis elementas (b), perjungia šriftą į paryškintą. Pirmasis elementas turi vieną atributą (color) su reikšme red. Antrasis elementas atributų neturi.

HTML kode atributų reikšmes rekomenduojama apgaubti kabutėmis, nors HTML 4.01 standartas to nereikalauja.

Pagrindinės elementų grupės

Pagrindinis straipsnis HTML žymė

HTML kalbos žymėjimo elementai – žymės skirstomi į:

• Struktūrinius. Šie apibrėžia teksto paskirtį,

Naršyklei nurodo, kad tai yra antro lygio antraštė. Standartinė išvaizda gali būti pakeista naudojant stilius (CSS).

• Prezentacinius. Šie nurodo, kaip rodyti tekstą.

< b> paryškintas

Atvaizduos žodį paryškintai. XHTML linkstama atsisakyti šio tipo elementų, jų vietoje naudojant CSS.

• Hipertekstinius. Sukuria nuorodas tarp dokumentų ar jų dalių.

<a href="http://wiki.eofnet.lt/">Žinynas</a>

Sukurs nuorodą į Žinyno puslapį.

• Kiti

<img src="/image.gif">

Įkels paveikslėlį „image.gif“

Versijos

HTML versija žymima skaičiumi, nurodant versiją ir subversiją, pavyzdžiui, HTML 3.2.

Paskutinė W3C rekomenduojama HTML versija 4.01. Po jos HTML pagrindu buvo plėtojamas XHTML standartas, kuris dar labiau atskyrė struktūros logiką nuo vaizdavimo, bei remiasi ne SGML, o XML žymėjimo kalba.

2009 m. vasario 12 d. WWW architektų taryba patvirtino HTML 5 juodraštį http://up.on.lt/html5.html. HTML 5 keičia ir HTML 4, ir XHTML 1, bet išlieka suderinamas su jais. Naujasis standartas smulkiai ir iki galo tiksliai aprašo žymėjimo gaires, nepalikdamas vietos interpretacijai – naršyklės turės vienodai atvaizduoti tinklalapius, vienodai elgtis net ir su HTML rašto klaidomis.

CSS

Nors ankstesnėse HTML versijose buvo nemažai išvaizdą aprašančių elementų, bet rekomenduojama HTML kalba žymėti dokumento sandarą, o išvaizdą (teksto spalvas ir pan.) aprašyti atskirame CSS dokumente.

• Toks dokumentas užima mažiau vietos ir greičiau pasirodo vartotojo naršyklėje (įvairių puslapių išvaizdą aprašantis CSS dokumentas iš serverio atsisiunčiamas tik vienąkart);
• Toks dokumentas lengviau bei kokybiškiau apdorojamas automatiškai, todėl tokius dokumentus geriau indeksuoja paieškos sistemos.
• Naudojant CSS, lengviau keisti iškart visų puslapių išvaizdą;
• Taip paprasčiau pasiekti, jog šiuos puslapius įvairios naršyklės rodytų vienodai;
• Esant ribotam perdavimo kanalui galima siųsti tik patį HTML dokumentą, bei nesiųsti jo CSS;
• Galima siųsti tik patį HTML dokumentą, bei nesiųsti jo CSS jei naršyklė nepajėgi jį atvaizduoti;
• Panaudojus kelis skirtingus CSS dokumentus, tą patį HTML dokumentą galima gerai pritaikyti skirtingoms naršyklėms, pvz., vienaip atvaizduoti kompiuterio ekrane, o kitaip - mobiliąjame telefone

Nuo HTML versijos „HTML 4.01 Strict“ CSS panaudojimas išvaizdos aprašymui yra privalomas.

Nuorodos

• W3C – WWW architektų taryba.
• HTML 4.01 – W3C rekomendacija.
• HTML 5 – W3C juodraštis.
• WHATWG – HTML 5 automatikos aprašo darbo grupė.
• HTML4 ir XHML1 keičia vienas HTML5 – Vlado Palubinsko apžvalga interneto raidos metraštyje.