X86-64: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
(Naujas puslapis: = x86-64 = '''x86-64''' (taip pat žinomas kaip '''AMD64''', '''Intel 64''', '''x64''') – tai 64 bitų procesorių architektūros plėtinys, sukurtas AMD ir vėliau perimtas I...) |
|||
| 43 eilutė: | 43 eilutė: | ||
[[Category:Hardware]] | [[Category:Hardware]] | ||
| + | [[Category:CPU]] | ||
Dabartinė 20:58, 11 rugpjūčio 2026 versija
x86-64[keisti]
x86-64 (taip pat žinomas kaip AMD64, Intel 64, x64) – tai 64 bitų procesorių architektūros plėtinys, sukurtas AMD ir vėliau perimtas Intel.
Istorija[keisti]
- 2000 m. – AMD pristato AMD64 specifikaciją
- 2003 m. – pasirodo pirmieji AMD Opteron ir Athlon 64 procesoriai
- 2004 m. – Intel pradeda naudoti savo implementaciją (iš pradžių vadintą EM64T, vėliau – Intel 64)
Pagrindinės savybės[keisti]
- 64 bitų bendrosios paskirties registrai
- 64 bitų virtualus adresų erdvė (teoriškai iki 16 exabaitų)
- Palaikymas didesniam fiziniam atminties kiekiui
- Suderinamumas su 32 bitų ir 16 bitų x86 kodu (per Compatibility Mode)
- Naujos instrukcijos ir patobulintas našumas
Veikimo režimai[keisti]
x86-64 procesoriai palaiko kelis veikimo režimus:
- Real Mode – 16 bitų režimas (suderinamumui)
- Protected Mode – 32 bitų režimas
- Long Mode – 64 bitų režimas (pagrindinis moderniose sistemose)
Naudojimas[keisti]
Šiuo metu x86-64 yra dominuojanti asmeninių kompiuterių ir serverių architektūra. Ją naudoja:
- Beveik visos modernios Linux distribucijos
- Windows 10/11 (64 bitų versijos)
- macOS (iki Apple Silicon perėjimo)
- Dauguma serverių