PowerMonkey
Sumažinkite procesoriaus energijos eikvojimą ir padidinkite našumą – ekologiškiau ir paprasčiau
Iki 2020-ųjų visi žinojo, kas yra „overclocking“: sistemos priartinimas iki jos ribų didinant jos darbo dažnį, įtampą arba abu. Šis procesas buvo labai kontraversiškas, tačiau jis buvo tobulinamas, net kai kurios sistemos buvo „gamykliškai paspartintos“.
Tačiau daug mažiau žmonių yra girdėję apie analogą: "undervoltage". Įtampos mažinimas yra tam tikra prasme priešingas procesas nei didinimas: sumažinus procesoriaus įtampą, CPU sunaudoja daug mažiau energijos ir generuoja daug mažiau šilumos.
Įdomu tai, kad tai padarius termiškai ribotai sistemai, tokiai kaip nešiojamasis kompiuteris arba SFF (mažos formos) kompiuteris, sumažins šilumą ir pagerins našumą! Magija? Ne, fizika! Nešiojamojo kompiuterio aušinimo sistema gali pašalinti tik dalį šilumos, o kai to neužtenka, nebelieka kitos išeities, kaip tik riboti centrinį procesorių, kad būtų išvengta katastrofiško gedimo. Sumažinus įtampą aukštais dažniais, žymiai sumažėja galia ir šilumos išeiga, todėl sistema tampa vėsesnė ir greitesnė.
Iššūkiai
Deja, vis sunkiau optimizuoti įprastą nešiojamąjį kompiuterį. Pirma, originalios įrangos gamintojai dažniausiai užrakina CPU įtampos reguliavimą. Šią problemą galima sušvelninti „atrakinant“ programinės aparatinės įrangos nustatymus, kad puikios programos, tokios kaip ThrottleStop, galėtų atlikti savo darbą (nebent platforma būtų visiškai užrakinta).
Tačiau matomos naujos problemos: hipervizorius kaip „Microsoft Hyper-V“ dabar naudoja net tokios galutinio vartotojo programos kaip WSL2 („Windows“ posistemė, skirta Linux). Kadangi „Hypervisor“ neleidžia virtualiai mašinai modifikuoti daugumos pagrindinio kompiuterio aparatinės įrangos registrų, tokios programos kaip „ThrottleStop“ arba „Intel XTU“ negali reguliuoti įtampos.
Kai programa bando įrašyti į aparatinės įrangos registrą, „Hypervisor“ sulaiko šį bandymą ir neatlieka tikrojo įrašymo. Teoriškai įmanoma, kad „Hypervisor“ pardavėjas įgyvendina rašymą, tačiau mažai tikėtina. Tai sukūrė naujų kliūčių įtampos reguliavimui ir panašiems aparatinės įrangos pakeitimams.
Niekas nesukeltų anksčiau minėtų problemų, jei originalios įrangos gamintojai leistų klientams koreguoti programinės įrangos sąrankos nustatymus. Tačiau daugumoje nešiojamųjų kompiuterių yra minimalios konfigūracijos parinktys, todėl savininkas negali koreguoti savo aparatinės įrangos. „PowerMonkey POC“ ketina išspręsti būtent šią problemą.
Kaip veikia „PowerMonkey“ ?
PowerMonkey naudoja UEFI programinės įrangos galimybę vykdyti vadinamąsias „programas“ prieš iškviečiant OS įkrovos programą. Tuo metu (su sąlyga, kad programinė įranga neužsiblokavo) galima (beveik) pilnai reguliuoti procesoriaus dažnį ir įtampą bei maitinimo valdymo konfigūraciją.
PASTABA: „PowerMonkey“ galima visiškai naudoti tik sistemose, naudojančiose S0iX („Connected Standby“ / „Modern Standby“ / „S0 Standby“) režimus. Sistemos, naudojančios seną S3 miego režimą, grįš į platformoje užkoduotus nustatymus, kai atnaujins S3 miego režimą. Kadangi UEFI DXE tvarkyklės / programos nėra įkeliamos iš naujo S3 atnaujinimo eigos metu, prieš atnaujinant „Hypervisor“ negalima taikyti jokių nepaisymų.