Debian
Debian operacinė sistema yra kuriama nepriklausomų asmenų asociacijos, kurios tikslas - sukurti laisvą operacinę sistemą. Debian OS pritaikyta įvairių architektūrų kompiuteriams. Tai vienas seniausių Linux distributyvų – apie jį pirmą kartą viešai paskelbta 1993 m. rugpjūčio 16 d. Skirtingai nuo kitų laisvų operacinių sistemų su Linux branduoliu, Debian galima naudoti ir su kitais operacinių sistemų branduoliais - šiuo metu palaikomi FreeBSD bei GNU/Hurd branduoliai. Debian GNU/Linux kuria ir prižiūri virš 1000 savanorių iš viso pasaulio šalių. Debian operacinės sistemos pagrindu yra sukurta daug populiarių operacinių sistemų, tarp jų Ubuntu, Baltix, Deepin, Knoppix, Elementary OS, Kubuntu, Ubuntu-Mate, Lubuntu, PureOS ir kt.
Istorija[keisti]
Versija | Išleidimo data | Kodinis pavadinimas |
---|---|---|
1.1 | 1996 m. birželio 17 d. | buzz |
1.2 | 1996 m. gruodžio 12 d. | rex |
1.3 | 1997 m. birželio 2 d. | bo |
2.0 | 1998 m. liepos 24 d. | hamm |
2.1 | 1999 m. kovo 9 d. | slink |
2.2 | 2000 m. rugpjūčio 15 d. | potato |
3.0 | 2002 m. liepos 19 d. | woody |
3.1 | 2005 m. birželio 6 d. | sarge |
4.0 | 2007 m. balandžio 8 d. | etch |
5.0 | 2009 m. vasario 14 d. | lenny |
6.0 | 2011 m. vasario 6 d. | squeeze |
7.0 | 2013 m. gegužės 4 d. | wheezy |
8.0 | 2015 m. balandžio 25 d. | jessie |
9.0 | 2017 m. birželio 17 d. | stretch |
10.0 | 2019 m. liepos 7 d. | buster |
11.0 | Bus paskelbta | bullseye |
Savybės[keisti]
Debian operacinė sistema yra skirta plačiam naudojimui įvairaus tipo kompiuteriuose, ypač paplitusi serveriuose, taip pat plačiai naudojama ir asmeniniuose kompiuteriuose.
Paketų sistema[keisti]
Šioje operacinėje sistemoje naudojama APT programų paketų įdiegimo sistema. Vartotojui pateikiami patogūs įrankiai paketams diegti ir tvarkyti – aptitude (veikiantis tekstiniame terminale) ir Synaptic (veikiantis grafinėje aplinkoje). Naudojant šią paketų sistemą ir turint interneto ryšį galima lengvai praplėsti šios operacinės sistemos galimybes įdiegiant papildomą laisvai platinamą programinę įrangą, dokumentaciją ir pan.
Visa programinė įranga, kuri pasiekiama per paketų sistemą, saugoma tam tikrose programinės įrangos saugyklose, dar vadinamuose programinės įrangos šaltiniais (arba archyvais), dažniausiai pasiekiamose internetu (bet gali būti ir CD/DVD diskuose ar kitose laikmenose). Toks programinės įrangos įdiegimo būdas yra labai patogus ir saugus, kadangi visa Debian saugyklose esanti programinė įranga yra išbandyta ir pritaikyta konkrečiai Debian versijai.
Programinės įrangos saugyklos yra suskirstytos į tam tikras grupes, atsižvelgiant į laisvosios programinės įrangos filosofiją. Debian saugyklos yra yra tokios:
- Main – oficialiai palaikoma laisva programinė įranga;
- Contrib – oficialiai palaikoma laisva programinė įranga, kurios veikimui ar kompiliavimui reikia nelaisvos (tam tikrais licenciniais aspektais apribotos) programinės įrangos ar duomenų failų;
- Non-free – nelaisva (tam tikrais licenciniais aspektais apribota) programinė įranga, pvz., uždarojo kodo nuosavybinė programinė įranga.
Grafinė aplinka[keisti]
Debian naudotojai gali rinktis iš kelių grafinių aplinkų, pagrindinės yra GNOME, KDE ir XFCE grafinės aplinkos. Tuo pačiu metu galima įdiegti ir kelias patinkančias grafines aplinkas. Taip pat yra sukurti operacinės sistemos CD/DVD atvaizdžiai, specialiai pritaikyti tam tikroms grafinėms aplinkoms, kad vartotojas galėtų rinktis labiausiai poreikius atitinkantį variantą.