LGPL
GNU Laisvoji Bendroji Viešoji Licencija (GNU Laisvoji GPL) arba LGPL) yra laisvosios programinės įrangos licencija, taikoma programinėms bibliotekoms. Kadangi bet kuri biblioteka laikoma ją naudojančios programos dalimi, GPL licenciją turinčios bibliotekos negali būti panaudotos uždaro kodo komerciniuose projektuose. Norint tai leisti, tuo pačiu vis dar išsaugant programuotojų laisves, buvo parengta LGPL, kuri tapo tapo tarpine jungtimi tarp GPL licencijos ir daugiau leidžiančių licencijų (tokių, kaip MIT licencija ir BSD licencija).
LGPL licenciją turinčią biblioteką galima naudoti uždaro kodo projektuose tol, kol šie projektai naudoja nepakeistą bibliotekos versiją. LGPL licencijoje nurodyta, jog bet kuris asmuo bet kada savo kopijos licenciją gali pakeisti į GPL.
LGPL licencija vis dar reikalauja, jog su ją naudojančiu uždaru kodu prireikus būtų galima sujungti naujesnę suderinamą šios bibliotekos versiją. Tai dažniausiai pasiekiama patalpinant LGPL kodą į dinamiškai arba statiškai prijungiamą biblioteką. Jei biblioteka prijungiama statiškai, vartotojui paprašius tenka pateikti komponavimui reikalingus objektinius failus. LGPL taip pat reikalauja palikti vartotojui teisę pačiam aiškintis sukompiliuotos uždaro kodo programos veikimą, ją disasembliuoti ir savo darbo vietoje (neplatinant) naudoti pakeistas tokios programos versijas.
LGPL naudojama itin nuožmios konkurencijos sąlygomis, kuomet alternatyvi uždaro kodo biblioteka labai paplitusi arba irgi pradedama siūlyti vartotojams nemokamai. Kaip kraštutinė priemonė šiais atvejais taip pat naudojama Sujungimo išimtis. Sujungimo išimtis anksčiau minėtų reikalavimų nekelia.
LGPL dažniausiai naudojama įvairioms bibliotekoms, tačiau kai kada ją turi ir užbaigtos programos ar net jų paketai (pavyzdžiui, OpenOffice.org).